Darbo saugos naujienų RSS srautas

Visagine - 3000 pabrangusiu šildymu nepatenkintų miestiečių protestas - Darbo Sauga

Visagine šeštadienio vidurdienį į protesto akciją susirinko apie 3000 išaugusiomis šildymo kainomis ir ketinimais didinti pensinį amžių nepatenkintų miesto gyventojų.

Lietuviškai ir rusiškai nuo pakylos kalbantys mitingo organizatoriai piktinosi valdžios sprendimais dėl pensijų, augančių kainų ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir sulaukdavo garsaus susirinkusiųjų palaikymo.

BNS kalbinti miestiečiai sakė, jog dalyvaudami protesto akcijoje nori išreikšti solidarumą ir tikisi dėmesio iš Vilniaus.

"Protestuojame dėl atominės uždarymo, dėl kainų kilimo. Norime geresnių gyvenimo sąlygų. Žmonės neturi darbo, šildymo kainos auga. Už vieno kambario butą gaunasi 430 litų, anksčiau buvo 120 litų. (...) Tikimės kokių nors dotacijų iš Vilniaus, kad valdžia atkreips dėmesį", - BNS pasakojo Olegas, šiuo metu vis dar dirbantis nuo metų pradžios uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje.

"Šildymo kainos išaugo 3-4 kartus. Iš viso už komunalines paslaugas mokėjome virš 200 litų, o dabar 700 litų už trijų kambarių butą. Mes visi trys į pensiją išėjome anksčiau, turėjome gauti apie 1100 litų, tačiau sumažinus gauname tik apie 900 litų. Pernai iš elektrinės atleido 500 darbuotojų, planuoja palikti 1900, dabar dirba kiek daugiau nei 2000", - aiškino anksčiau atominės jėgainės laboratorijoje dirbę Borisas, Vladimiras ir Nikolajus.

Čilėje žemės drebėjimas jau nusinešė 147 gyvybes, Ramiajame vandenyne laukiama cunamio - Darbo Sauga

Galingas 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimas šeštadienio rytą sukrėtė Čilės centrinę ir pietinę dalį, nusinešdamas mažiausiai 147 gyvybes, sugriaudamas pastatus, ligonines, sukeldamas cunamį. Apie cunamio pavojų perspėta didelė Ramiojo vandenyno regiono dalis - nuo Japonijos iki Naujosios Zelandijos. Sirenos perspėja žmones trauktis į aukštesnes vietas Prancūzų Polinezijoje ir Havajuose.

Vietinė televizija „TV Chile“ pranešė, kad labiausiai nukentėjusiame Konsepsjono mieste sugriuvo 15 aukštų pastatas, gatvėse atsivėrė plyšiai.

Kai kur kilo gaisrai, griuvo tiltai, gyventojai slankiojo stiklo šukėmis, plytų nuolaužomis nusėtomis gatvėmis. Daugeliui baimę kelia vis tebepasikartojantys stiprūs požeminiai smūgiai. Nevilties apimti žmonės ieško savo draugų, artimųjų.

Vario gavyba pasaulyje pirmaujančioje Čilėje teko uždaryti dvi pagrindines kasyklas.

"Niekada gyvenime dar nebuvau patyręs tokio žemės drebėjimo - tikra pasaulio pabaiga", - sakė vietinei televizijai vienas vyriškis Temuko mieste, kuriame yra apgriautų pastatų, teko evakuoti regiono ligoninę.
REKLAMA

Pasak JAV geologijos tarnybos, 8,8 balo stiprumo žemės drebėjimo, užregistruoto šeštadienį 3 val. 34 min. vietos (8 val. 43 min. Lietuvos) laiku, židinys buvo Ramiajame vandenyne 35 km gylyje ties Čilės Maulės regiono krantais: 100 km į šiaurės šiaurės vakarus nuo Čilano, 105 km į vakarus pietvakarius nuo Talkos, 115 km į šiaurės šiaurės rytus nuo Konsepsjono ir 325 km į pietvakarius nuo Santjago.

Santjagas taip pat nukentėjo. Sostinės tarptautinis oro uostas uždarytas mažiausiai 24 valandoms; per žemės drebėjimą čia sugriuvo keleivių takai, išbyrėjo stiklai duryse ir languose.

Čilei priklausančiose salose evakuojami gyventojai

Čilei priklausantis Chuano Fernandeso archipelagas, esantis už 670 km į vakarus nuo Čilės krantų, jau patyrė cunamio jėgą - milžiniška banga persirito per pusę retai apgyvendintos teritorijos, pranešė šeštadienį Čilės prezidentė Michelle Bachelet.

Ji pažymėjo, kad išsiųsti du laivai į šio salyno Robinzono Kruzo salą, kurios San Chuano Batistos gyvenvietėje gyvena apie 600 žmonių. Duotas nurodymas evakuoti ir dalį Velykų salos gyventojų.

Prezidentė patarė Čilės pakrančių gyventojams pasitraukti aukščiau į kalnus, susilaikyti nuo kelionių žemės drebėjimo apgadintais keliais.

Drebėjimo sukelta cunamio banga pakrantėje gali siekti penkis metrus

Čilę sukrėtusio žemės drebėjimo sukelto cunamio banga, artėdama prie Pietų Amerikos kranto linijos gali išaugti iki 5 metrų aukščio. Tokią seismologų prognozę perdavė televizijos kanalas CNN.

JAV geologijos tarnyba iš karto perspėjo apie cunamio pavojų Ramiojo vandenyno salų ir žemyno šalių pakrantėms.

Anot CNN, Peru cunamio banga turėjo pasiekti 13 val. 15 min. Grinvičo (15 val. 15 min. Lietuvos ), dar po 25 min. ji pasirodys Kolumbijos pakrantėje, iki 15 val. (17 val.) jis turėtų pasiekti Panamą ir Kosta Riką, dar už pusvalandžio - Hondūrą.

Antarktidą cunamis pasieks 14 val. (16 val.).

Perspėjimus apie cunamį anksčiau skelbė Japonijos ir Australijos meteorologinės tarnybos.

Rytinę Australijos dalį cunamis gali pasiekti tarp 22 val. 15 min. ir 22 val. 45 min. Grinvičo (0.15 - 0.45 Lietuvos) laiku.

Paskelbta katastrofos padėtis

Prezidentė M. Bachelet šalyje paskelbė "katastrofos padėtį". Šeštadienio drebėjimas – didžiausias Čilėje per 50 metų.

"Mus ištiko didžiulis žemės drebėjimas, - sakė ji kreipdamasi į tautą. - Mes darome viską, ką galime, visomis turimomis jėgomis. Bet kuri informacija bus nedelsiant skelbiama".

Čilės centrinę dalį šeštadienį sukrėtė tame pačiame vandenyno regione kilę dar du stiprūs pakartotiniai požeminiai smūgiai: 5,6 balo - 4 val. 33 min. (9 val. 33 min. Lietuvos laiku) , 6,2 balo - 3 val. 52 min. (8 val. 52 min.).

Cunamio baiminamasi ir Japonijoje

Žemės drebėjimas buvo juntamas ir Argentinoje.

JAV Ramiojo vandenyno regiono cunamių perspėjimo centras paskelbė cunamio pavojų Čilės, Peru pakrantės, bei mažesnės tikimybės pavojų Ekvadorui, Kolumbijai, Panamai, Kosta Rikai, Antarktidos pakrantėms.

"Jūros lygio matavimai rodo, kad cunamis buvo sukeltas. Jis gali būti griaunantis pakrantėse netoli epicentro bei kelti grėsmę atokesnėse pakrantėse", - sakoma centro pranešime.

Japonijos meteorologijos centras šeštadienį perspėjo, kad cunamio pavojus gresia didelėje Ramiojo vandenyno dalyje. "Mes dabar tikriname, ar cunamis gali pasiekti Japonijos krantus", - sakė centro atstovas.
Japonijos ministras pirmininkas Yukio Hatoyama nurodė vyriausybei pasirengti pagalbos teikimui nukentėjusiems, jei tokių būtų.

Anksčiau šeštadienį Japonijai rūpesčių sukėlė pranešimas apie požeminius smūgius Okinavos saloje, bet žmonių nežuvo, yra tik lengvai sužeistų, namai taip pat ne itin nukentėjo.

Filipinų vyriausybė perspėjo pakrančių gyventojus būti pasirengus evakavimui.

Gyvenimas Lietuvoje labiausiai vilioja baltarusius - Darbo Sauga

Kaimyninės Baltarusijos piliečiai – didžiausia užsieniečių grupė, prašanti leidimų gyventi Lietuvoje. Lietuvos migracijos departamento duomenimis, nebe pirmus metus baltarusiai sudaro maždaug trečdalį visų pateikusių prašymus. Pernai iš daugiau nei 10 tūkst. prašymų 2560 sudarė baltarusių, 2008 m. iš 15 tūkst. – 5071. Kitos dažniausiai šių leidimų prašančios užsienio piliečių grupės – rusai ir ukrainiečiai.

Dažniausia noro gyventi priežastimi nurodomas darbas arba siekis gyventi kartu su sutuoktiniu. Dėl darbo 2009 m. Lietuvoje prašė leisti apsigyventi 4577, o dėl šeimų susijungimo – 4431 žmonės.

Iš 10,496 tūkst. pernai gautų prašymų 3452 pateikė žmonės leidimo gyventi prašantys pirmą kartą, o 7044 norėjo prasitęsti jau turimus leidimus.

2008 m. sulaukta trečdaliu daugiau – 15,730 tūkst. – prašymų išduoti arba pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Absoliuti dauguma jų buvo patenkinta. 2008 m. gerokai daugiau nei pernai sulaukta prašymų leisti gyventi dėl darbo – 9353.
REKLAMA

Migracijos departamento atstovė spaudai Nomeda Pikelytė mano, kad norinčiųjų laikinai apsistoti Lietuvoje sumažėjo dėl ekonomikos sunkmečio.

„Galime daryti prielaidą, kad įtaką padarė ekonominė šalies situacija ir augantis nedarbas, dėl šios priežasties nemažai leidimų laikinai gyventi Lietuvoje yra panaikinta, nes buvo panaikintas leidimas dirbti“, – DELFI sakė ji.

Prie sumažėjusių prašymų laikinai gyventi Lietuvoje prisidėjo ir išvykę turkų darbininkai, statę „Ozo“ prekybos centrą Vilniuje. 2008 m. Turkijos piliečiai prašė išduoti 1696 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.

„Prašymų esame gavę iš maždaug 65 valstybių. Galima paminėti keletą valstybių, iš kurių piliečių esame gavę po 1 prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje – Grenada, Tanzanija, Togas, Kongas, Malavis ir kt. 2009 m. gauta po vieną prašymą iš Eritrėjos, Mauricijaus“, – paklausta apie itin retus užsienio šalių piliečių prašymus leisti gyventi Lietuvoje sakė N. Pikelytė.

Ieškojo geresnės algos

Tuo tarpu Lietuvos ambasados Baltarusijoje konsulė Liuda Kleimionova DELFI sakė mananti, kad baltarusių norą apsigyventi Lietuvoje dažniausiai lemia siekis daugiau uždirbti.

„Prašantys leidimų gyventi Lietuvoje dažniausiai ieškodavo geresnio duonos kąsnio. Jei lietuviui 300-400 eurų (apie 1035-1381 Lt - DELFI) atlyginimas per mėnesį dar prieš kelerius metus atrodė mažas, tai baltarusiui tai yra dideli pinigai“, – sakė ji.

Konsulės duomenimis, dažniausiai tarp prašančiųjų laikinų leidimų gyventi Lietuvoje būdavo tolimųjų reisų vairuotojai ir statybininkai. O sumažėjusį prašymų kiekį lėmė ekonomikos sunkmetis ir didelis nedarbas Lietuvoje.

„Viskas, kas vyksta Lietuvoje, atsiliepia ir čia – įmonės bankrutuoja, negali pasiūlyti darbo vietos darbuotojams, todėl nesikviečia ir baltarusių“, – teigė L. Kleimionova.

Iš viso pernai ambasada baltarusiams išdavė 71 tūkst. vizų. Dažniausiai baltarusiai prašo vienkartinių vizų.

Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje išduodamas metams, vėliau jis gali būti pratęstas. Ne Europos Sąjungos šalies pilietis pirmiausiai turi gauti leidimą dirbti, o tik paskui gali kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje.